Dabartiniame pasaulyje tokia gausa visko, tokia pasiūla, kad, turbūt gerai paieškojus, net kiekvienam kojos ar rankos piršteliui būtų galima rasti skirtingą kremą, muilą, losjoną ar ką tik nori.
Senosios ekonomikos principas – kuo daugiau parduoti ir pirkti, kuo daugiau sunaudoti, kuo įvairiau pateikti pasirinkimų į rinką. Ir su tuo, neva, išradingumu dar labiau tolstame patys nuo savęs…
Pas mane ne tik masažuose yra holistinis požiūris į žmogų, bet ir viskame, ką darau. Nes noriu, kad ekonomika nebūtų tokia perdėtai vartotojiška ir susireikšminusi.
Noriu, kad žmogus atsigręžtų į savo kūną kaip į bendrą visumą.
Noriu dar daugiau – kad per kūną sugebėtų suvokti sąsajas su viskuo ir visais aplink.
Žinau, tai nėra paprasta šiame suskaldytame pasaulyje. Bet tikiu, ir nepaliausiu tikėti, kad galima prabusti ir visą tai pamatyti.
Augalai man labai daug papasakoja apie žmones. Per reakcijas į gaminius, kvapus, ir pačius augalus galima labai daug sužinoti apie žmogų.
Galima pamatyti netgi tai, ko žmogus nenori pamatyti pats, o kartais – netgi pripažinti: „ką tu čia kalbi, juk aš toks geras žmogus!”
Niekas nesako, kad esi blogas. Kalba ne apie tai. O apie tai, kas tavyje yra sužeista, kur skauda, kur tu esi sulūžęs ar atitrūkęs nuo savasties, arba kur kažko yra per daug. Augalai parodo disbalansą, dirbtinumą, nutrūkusias sąsajas .
