Dabartiniame pasaulyje tokia gausa visko, tokia pasiūla, kad, turbūt gerai paieškojus, net kiekvienam kojos ar rankos piršteliui būtų galima rasti skirtingą kremą, muilą, losjoną ar ką tik nori.Senosios ekonomikos principas – kuo daugiau parduoti ir pirkti, kuo daugiau sunaudoti, kuo įvairiau pateikti pasirinkimų į rinką. Ir su tuo, neva, išradingumu dar labiau tolstame patys nuo […]

Dar pernai pergyvenau, kad nemoku kalbėti šiuolaikiškai, kaip kalba kai kurie koučeriai, influenceriai. Labai aiškiai mačiau tą skirtumą, bet nieko negalėjau padaryti. Po to kažkaip nusiraminau dėl to, pabandžiau susitaikyti, priimti save tokią, kokia esu. Aš kalbu labai paprastai, tiesmukai dažniausiai. Na, kartais pasitelkiu pavyzdžius, verbalines iliustracijas, kad būtų aiškiau kalbant apie sunkiai paaiškinamus dalykus.

Pradėjusi intensyviai domėtis augalais, niekada nemaniau, kad mano kelias nuvingiuos link natūralios kosmetikos gamybos.Viskas įvyko natūraliai: vieną dieną rinkdama žolynus pievoje pradėjau galvoti – „Bet, pala, o kaip gydydavo žaizdas, kai ateidavo žiema? Juk žiemą augalų nepasirinksi…“ Grįžusi iš pievų pradėjau ieškoti informacijos. Ieškojau ilgai, nes, matyt, nesugalvojau raktinio žodžio. Susivokiau, kad juos kažkaip turėjo

Kai žiūriu į augalus, kai juos liečiu, kai būnu su jais, aš tarsi vibruoju. Keistai, labai švelniai, vos vos juntamai per mane eina džiaugsmo ir meilės bangos. Jos tokios lengvutės, kad norisi pradėti dainuoti, arba šokti, arba piešti, arba rašyti, arba tiesiog būti…Tai ir yra ryšys su augalais.Tai pokalbis su jais.Taip ateina jų žinutės mums,

Sek drugelį, ir, gali būti, jis parodys, kur yra maistas. Skraidė didžiulė Vapsva apie sodo namelio kampą ir nutūpė ant vynuogės. Ką ji ten veikia, galvoju. Einu pažiūrėti, ir randu dvi kekes saldžiausių žaliųjų vynuogių… Ji čiulpia sultis iš širšių sudraskytų uogų. Ir man šiek tiek teko, ir jai dar kelias palikau.Aš labai nedaug moku sekti